Mūsų namuose jau tikras pavasaris. Atsiraitojome rankoves ir kibome į darbą. Rūpinsimės, mylėsime ir lauksime derliaus.
Mūsų namuose gyvena žmogus, kuriam paklūsta teptukas,
spalvos ir drobė, ant kurios išsilieja viskas, kas slepiasi širdyje.
Mūsų namuose skambėjo juokas ir tvyrojo pati smagiausia nuotaika.
Prieš grįždamas į Šiaurės ašigalį, mus aplankė Kalėdų senelis.
Kaip gera būti kartu. Kaip šilta jausti artimo petį šalia. Kaip džiugu būryje pasitikti ateinančias gražiausias metų šventes.
Mūsų namuose šiandien sklandė ypatinga dvasia, kuri vertė kiekvieną susimąstyti, sustoti minutei ir prisiminti viską, kas įvyko per šiuos metus.
Liepos 23 d. mūsų globos namai atšventė dvidešimties metų jubiliejų.
Atrodo daug, o kartu tiek mažai, nes priešakyje dar ne vienas dvidešimtmetis.
Tai buvo džiaugsmo, jaudulio, šypsenų, sveikinimų, pačių geriausių emocijų kupina diena.
Kad ir ne kartu būryje, kad be svečių ir taip pasiilgtų artimųjų mes šypsojomės, mes džiaugėmės, mes šventėme, nes svarbiausia neprarasti švenčių savo širdyse, ir tikėti, kad kitos šventės bus didžiuliame būryje, su daugybe apsikabinimų.
Kalėdiniai stebuklai jau prasidėjo. Klaipėdietis Raidas savo paties sodintą kėnį, puoselėjo 20 metų. Jis džiugino klaipėdiečio šeimą, aplinkinius kaimynus. Bet metams bėgant medžio dydis pradėjo kelti rūpesčius, tapo nesaugu, todėl klaipėdietis nusprendė gražuolį kėnį padovanoti.
Šiandien pasiraitojome rankoves ir kibome į darbą. Po darbų mūsų moliūgai praregėjo ir iš laimės šviesti pradėjo…
Globos namų devynioliktąjį gimtadienį paminėjome apsupti pačių artimiausių čia gyvenančių ir dirbančių žmonių. Mūsų mažoje šventėje netrūko džiaugsmo šypsenų, padėkos žodžių, dainų iš širdies ir nuostabaus jausmo, kad čia mūsų namai, kuriuose visada gera ir jauku, nes esame apsupti vienas kito šiluma.